/ru/
придерживать
/en/
1. hold; p. arklį hold/rein in a horse;2. (neleisti eikvotis) hold back, reserve ; p. liežuvį hold one's tongue
склонение/спряжение слова
глаголindicative. | ||||
---|---|---|---|---|
present | past | past frequentative | future | |
1p.sg. | prilaikau | prilaikiau | prilaikydavau | prilaikysiu |
2p.sg. | prilaikai | prilaikei | prilaikydavai | prilaikysi |
3p.sg. | prilaiko | prilaikė | prilaikydavo | prilaikys |
1p.pl. | prilaikom, prilaikome | prilaikėme, prilaikėm | prilaikydavom, prilaikydavome | prilaikysim, prilaikysime |
2p.pl. | prilaikot, prilaikote | prilaikėt, prilaikėte | prilaikydavote, prilaikydavot | prilaikysite, prilaikysit |
3p.pl. | prilaiko | prilaikė | prilaikydavo | prilaikys |
subjunctive. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | prilaikyčiau | prilaikytumėme, prilaikytumėm, prilaikytume |
2p. | prilaikytumei, prilaikytum | prilaikytumėte, prilaikytumėt |
3p. | prilaikytų | prilaikytų |
imperative. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | prilaikykime, prilaikykim | |
2p. | prilaikyk, prilaikyki | prilaikykit, prilaikykite |
3p. | teprilaikai, teprilaiko | teprilaiko, teprilaikai |