|
|
|
|
литовский словарь / sukomponuoti | | sukomponúoti (sukomponúoja, sukomponãvo) составить/составлять; скомпоновать/компоновать
/en/ arrange , arrange the parts (of), put together
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | sukomponuoju | sukomponavau | sukomponuodavau | sukomponuosiu |
---|
2p.sg. | sukomponuoji | sukomponavai | sukomponuodavai | sukomponuosi |
---|
3p.sg. | sukomponuoja | sukomponavo | sukomponuodavo | sukomponuos |
---|
1p.pl. | sukomponuojame, sukomponuojam | sukomponavome, sukomponavom | sukomponuodavome, sukomponuodavom | sukomponuosim, sukomponuosime |
---|
2p.pl. | sukomponuojat, sukomponuojate | sukomponavot, sukomponavote | sukomponuodavot, sukomponuodavote | sukomponuosite, sukomponuosit |
---|
3p.pl. | sukomponuoja | sukomponavo | sukomponuodavo | sukomponuos |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | sukomponuočiau | sukomponuotumėme, sukomponuotumėm, sukomponuotume |
---|
2p. | sukomponuotum, sukomponuotumei | sukomponuotumėt, sukomponuotumėte |
---|
3p. | sukomponuotų | sukomponuotų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | sukomponuokime, sukomponuokim |
---|
2p. | sukomponuoki, sukomponuok | sukomponuokit, sukomponuokite |
---|
3p. | tesukomponuoja, tesukomponuojie | tesukomponuojie, tesukomponuoja |
---|
|