/ru/
случаться; происходить; совершаться; приключаться
/en/
happen, come about; (apie nelaimę ir pan.) befall (smb); kas atsitiko? what has happened?; what's up?; ar kas nors atsitiko? is anything the matter?; jam atsitiko nelaimė he has had a misfortune
/de/
geschehen* vi (s); kas su tavimi atsitiko? was ist mit dir los?
склонение/спряжение слова
глаголindicative. | ||||
---|---|---|---|---|
present | past | past frequentative | future | |
1p.sg. | atsitinku | atsitikau | atsitikdavau | atsitiksiu |
2p.sg. | atsitinki | atsitikai | atsitikdavai | atsitiksi |
3p.sg. | atsitinka | atsitiko | atsitikdavo | atsitiks |
1p.pl. | atsitinkame, atsitinkam | atsitikome, atsitikom | atsitikdavome | atsitiksime |
2p.pl. | atsitinkate | atsitikot, atsitikote | atsitikdavote | atsitiksite |
3p.pl. | atsitinka | atsitiko | atsitikdavo | atsitiks |
subjunctive. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | atsitikčiau | atsitiktume, atsitiktumėme |
2p. | atsitiktum, atsitiktumei | atsitiktumėte |
3p. | atsitiktų | atsitiktų |
imperative. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | atsitikim, atsitikime | |
2p. | atsitiki, atsitik | atsitikit, atsitikite |
3p. | teatsitinkie, teatsitinka | teatsitinkie, teatsitinka |