|
|
|
|
литовский словарь / prisirėkauti | | prisirė́kauti (prisirė́kauja, prisirė́kavo) накричаться šnek.
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | prisirėkauju | prisirėkavau | prisirėkaudavau | prisirėkausiu |
---|
2p.sg. | prisirėkauji | prisirėkavai | prisirėkaudavai | prisirėkausi |
---|
3p.sg. | prisirėkauja | prisirėkavo | prisirėkaudavo | prisirėkaus |
---|
1p.pl. | prisirėkaujame, prisirėkaujam | prisirėkavome, prisirėkavom | prisirėkaudavome | prisirėkausime |
---|
2p.pl. | prisirėkaujate | prisirėkavote, prisirėkavot | prisirėkaudavote | prisirėkausite |
---|
3p.pl. | prisirėkauja | prisirėkavo | prisirėkaudavo | prisirėkaus |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | prisirėkaučiau | prisirėkautume, prisirėkautumėme |
---|
2p. | prisirėkautumei, prisirėkautum | prisirėkautumėte |
---|
3p. | prisirėkautų | prisirėkautų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | prisirėkaukim, prisirėkaukime |
---|
2p. | prisirėkauk, prisirėkauki | prisirėkaukit, prisirėkaukite |
---|
3p. | teprisirėkaujie, teprisirėkauja | teprisirėkauja, teprisirėkaujie |
---|
|