|
|
|
|
литовский словарь / gokčioti | | gókčioti (gókčioja, gókčiojo) — всхлипывать
/ru/ всхлипывать
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | gokčioju | gokčiojau | gokčiodavau | gokčiosiu |
---|
2p.sg. | gokčioji | gokčiojai | gokčiodavai | gokčiosi |
---|
3p.sg. | gokčioja | gokčiojo | gokčiodavo | gokčios |
---|
1p.pl. | gokčiojam, gokčiojame | gokčiojome, gokčiojom | gokčiodavom, gokčiodavome | gokčiosime, gokčiosim |
---|
2p.pl. | gokčiojat, gokčiojate | gokčiojote, gokčiojot | gokčiodavote, gokčiodavot | gokčiosit, gokčiosite |
---|
3p.pl. | gokčioja | gokčiojo | gokčiodavo | gokčios |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | gokčiočiau | gokčiotume, gokčiotumėm, gokčiotumėme |
---|
2p. | gokčiotumei, gokčiotum | gokčiotumėte, gokčiotumėt |
---|
3p. | gokčiotų | gokčiotų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | gokčiokim, gokčiokime |
---|
2p. | gokčioki, gokčiok | gokčiokite, gokčiokit |
---|
3p. | tegokčiojie, tegokčioja | tegokčioja, tegokčiojie |
---|
|