|
|
|
|
литовский словарь / inkriminuoti | | inkriminúoti (inkriminúoja, inkriminãvo) — инкриминировать, вменить/вменять в вину
/en/ incriminate
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | inkriminuoju | inkriminavau | inkriminuodavau | inkriminuosiu |
---|
2p.sg. | inkriminuoji | inkriminavai | inkriminuodavai | inkriminuosi |
---|
3p.sg. | inkriminuoja | inkriminavo | inkriminuodavo | inkriminuos |
---|
1p.pl. | inkriminuojame, inkriminuojam | inkriminavome, inkriminavom | inkriminuodavome, inkriminuodavom | inkriminuosim, inkriminuosime |
---|
2p.pl. | inkriminuojat, inkriminuojate | inkriminavot, inkriminavote | inkriminuodavot, inkriminuodavote | inkriminuosite, inkriminuosit |
---|
3p.pl. | inkriminuoja | inkriminavo | inkriminuodavo | inkriminuos |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | inkriminuočiau | inkriminuotumėm, inkriminuotumėme, inkriminuotume |
---|
2p. | inkriminuotum, inkriminuotumei | inkriminuotumėt, inkriminuotumėte |
---|
3p. | inkriminuotų | inkriminuotų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | inkriminuokime, inkriminuokim |
---|
2p. | inkriminuok, inkriminuoki | inkriminuokit, inkriminuokite |
---|
3p. | teinkriminuoja, teinkriminuojie | teinkriminuoja, teinkriminuojie |
---|
|