/ru/
укореняться, устанавливаться, утверждаться
/en/
strengthen, become consolidated; take root; gain a foothold ; (apie sistemą, santvarką ir pan.) become firmly established
склонение/спряжение слова
глаголindicative. | ||||
---|---|---|---|---|
present | past | past frequentative | future | |
1p.sg. | įsigaliu | įsigalėjau | įsigalėdavau | įsigalėsiu |
2p.sg. | įsigali | įsigalėjai | įsigalėdavai | įsigalėsi |
3p.sg. | įsigali | įsigalėjo | įsigalėdavo | įsigalės |
1p.pl. | įsigalime, įsigalim | įsigalėjome, įsigalėjom | įsigalėdavome | įsigalėsime |
2p.pl. | įsigalite | įsigalėjot, įsigalėjote | įsigalėdavote | įsigalėsite |
3p.pl. | įsigali | įsigalėjo | įsigalėdavo | įsigalės |
subjunctive. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | įsigalėčiau | įsigalėtume, įsigalėtumėme |
2p. | įsigalėtum, įsigalėtumei | įsigalėtumėte |
3p. | įsigalėtų | įsigalėtų |
imperative. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | įsigalėkime, įsigalėkim | |
2p. | įsigalėki, įsigalėk | įsigalėkite, įsigalėkit |
3p. | teįsigali, teįsigalie | teįsigali, teįsigalie |