|
|
|
|
литовский словарь / vogčioti | | vogčióti (vogčiója, vogčiójo) džn. воровать, поворовывать
/en/ žr. voginėti
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | vogčioju | vogčiojau | vogčiodavau | vogčiosiu |
---|
2p.sg. | vogčioji | vogčiojai | vogčiodavai | vogčiosi |
---|
3p.sg. | vogčioja | vogčiojo | vogčiodavo | vogčios |
---|
1p.pl. | vogčiojam, vogčiojame | vogčiojome, vogčiojom | vogčiodavome, vogčiodavom | vogčiosim, vogčiosime |
---|
2p.pl. | vogčiojate, vogčiojat | vogčiojote, vogčiojot | vogčiodavote, vogčiodavot | vogčiosit, vogčiosite |
---|
3p.pl. | vogčioja | vogčiojo | vogčiodavo | vogčios |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | vogčiočiau | vogčiotumėm, vogčiotumėme, vogčiotume |
---|
2p. | vogčiotumei, vogčiotum | vogčiotumėte, vogčiotumėt |
---|
3p. | vogčiotų | vogčiotų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | vogčiokim, vogčiokime |
---|
2p. | vogčioki, vogčiok | vogčiokite, vogčiokit |
---|
3p. | tevogčioja, tevogčiojie | tevogčiojie, tevogčioja |
---|
|