|
|
|
|
литовский словарь / rungčiotis | | rùngčiotis (rùngčiojasi, rùngčiojosi) džn. состязаться; бороться, соревноваться
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | rungčiojuos, rungčiojuosi | rungčiojosausi, rungčiojosaus | rungčiodavausi, rungčiodavaus | rungčiosiuos, rungčiosiuosi |
---|
2p.sg. | rungčiojies, rungčiojiesi | rungčiojosaisi, rungčiojosais | rungčiodavais, rungčiodavaisi | rungčiosies, rungčiosiesi |
---|
3p.sg. | rungčiojasi, rungčiojas | rungčiojosos, rungčiojososi | rungčiodavos, rungčiodavosi | rungčiosis |
---|
1p.pl. | rungčiojamės | rungčiojosomės | rungčiodavomės | rungčiosimės |
---|
2p.pl. | rungčiojatės | rungčiojosotės | rungčiodavotės | rungčiositės |
---|
3p.pl. | rungčiojasi, rungčiojas | rungčiojosos, rungčiojososi | rungčiodavosi, rungčiodavos | rungčiosis |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | rungčiočiaus, rungčiočiausi | rungčiotumės, rungčiotumėmės |
---|
2p. | rungčiotumeis, rungčiotumeisi | rungčiotumėtės |
---|
3p. | rungčiotųs, rungčiotųsi | rungčiotųsi, rungčiotųs |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | rungčiokimės |
---|
2p. | rungčiokis | rungčiokitės |
---|
3p. | tesirungčioja, tesirungčiojie | tesirungčioja, tesirungčiojie |
---|
|