|
|
|
|
литовский словарь / kvaišinti | | kváišinti (kváišina, kváišino) обзывать дураком
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | kvaišinu | kvaišinau | kvaišindavau | kvaišinsiu |
---|
2p.sg. | kvaišini | kvaišinai | kvaišindavai | kvaišinsi |
---|
3p.sg. | kvaišina | kvaišino | kvaišindavo | kvaišins |
---|
1p.pl. | kvaišiname, kvaišinam | kvaišinom, kvaišinome | kvaišindavome, kvaišindavom | kvaišinsim, kvaišinsime |
---|
2p.pl. | kvaišinate, kvaišinat | kvaišinote, kvaišinot | kvaišindavote, kvaišindavot | kvaišinsite, kvaišinsit |
---|
3p.pl. | kvaišina | kvaišino | kvaišindavo | kvaišins |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | kvaišinčiau | kvaišintumėme, kvaišintume, kvaišintumėm |
---|
2p. | kvaišintumei, kvaišintum | kvaišintumėt, kvaišintumėte |
---|
3p. | kvaišintų | kvaišintų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | kvaišinkime, kvaišinkim |
---|
2p. | kvaišink, kvaišinki | kvaišinkite, kvaišinkit |
---|
3p. | tekvaišinie, tekvaišina | tekvaišina, tekvaišinie |
---|
|