/en/
incite, inspire
/de/
inspirieren vt
склонение/спряжение слова
глаголindicative. | ||||
---|---|---|---|---|
present | past | past frequentative | future | |
1p.sg. | inspiruoju | inspiravau | inspiruodavau | inspiruosiu |
2p.sg. | inspiruoji | inspiravai | inspiruodavai | inspiruosi |
3p.sg. | inspiruoja | inspiravo | inspiruodavo | inspiruos |
1p.pl. | inspiruojam, inspiruojame | inspiravome, inspiravom | inspiruodavom, inspiruodavome | inspiruosime, inspiruosim |
2p.pl. | inspiruojat, inspiruojate | inspiravot, inspiravote | inspiruodavot, inspiruodavote | inspiruosit, inspiruosite |
3p.pl. | inspiruoja | inspiravo | inspiruodavo | inspiruos |
subjunctive. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | inspiruočiau | inspiruotume, inspiruotumėme, inspiruotumėm |
2p. | inspiruotumei, inspiruotum | inspiruotumėt, inspiruotumėte |
3p. | inspiruotų | inspiruotų |
imperative. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | inspiruokim, inspiruokime | |
2p. | inspiruok, inspiruoki | inspiruokit, inspiruokite |
3p. | teinspiruojie, teinspiruoja | teinspiruojie, teinspiruoja |