|
|
|
|
литовский словарь / prinokinti | | prinokìnti (prinokìna, prinokìno) дать/давать созреть [налиться]
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | prinokinu | prinokinau | prinokindavau | prinokinsiu |
---|
2p.sg. | prinokini | prinokinai | prinokindavai | prinokinsi |
---|
3p.sg. | prinokina | prinokino | prinokindavo | prinokins |
---|
1p.pl. | prinokinam, prinokiname | prinokinom, prinokinome | prinokindavom, prinokindavome | prinokinsim, prinokinsime |
---|
2p.pl. | prinokinat, prinokinate | prinokinot, prinokinote | prinokindavot, prinokindavote | prinokinsit, prinokinsite |
---|
3p.pl. | prinokina | prinokino | prinokindavo | prinokins |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | prinokinčiau | prinokintumėm, prinokintume, prinokintumėme |
---|
2p. | prinokintumei, prinokintum | prinokintumėt, prinokintumėte |
---|
3p. | prinokintų | prinokintų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | prinokinkime, prinokinkim |
---|
2p. | prinokink, prinokinki | prinokinkite, prinokinkit |
---|
3p. | teprinokinie, teprinokina | teprinokinie, teprinokina |
---|
|