|
|
|
|
литовский словарь / įsižeidinėti | | įsižeidinė́ti (įsižeidinė́ja, įsižeidinė́jo) džn. оскорбляться, обижаться
/ru/ оскорбляться; обижаться
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | įsižeidinėju | įsižeidinėjau | įsižeidinėdavau | įsižeidinėsiu |
---|
2p.sg. | įsižeidinėji | įsižeidinėjai | įsižeidinėdavai | įsižeidinėsi |
---|
3p.sg. | įsižeidinėja | įsižeidinėjo | įsižeidinėdavo | įsižeidinės |
---|
1p.pl. | įsižeidinėjame, įsižeidinėjam | įsižeidinėjome, įsižeidinėjom | įsižeidinėdavome | įsižeidinėsime |
---|
2p.pl. | įsižeidinėjate | įsižeidinėjote, įsižeidinėjot | įsižeidinėdavote | įsižeidinėsite |
---|
3p.pl. | įsižeidinėja | įsižeidinėjo | įsižeidinėdavo | įsižeidinės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | įsižeidinėčiau | įsižeidinėtumėme, įsižeidinėtume |
---|
2p. | įsižeidinėtumei, įsižeidinėtum | įsižeidinėtumėte |
---|
3p. | įsižeidinėtų | įsižeidinėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | įsižeidinėkime, įsižeidinėkim |
---|
2p. | įsižeidinėk, įsižeidinėki | įsižeidinėkite, įsižeidinėkit |
---|
3p. | teįsižeidinėjie, teįsižeidinėja | teįsižeidinėjie, teįsižeidinėja |
---|
|