/ru/
злить; приводить в ярость
/en/
infuriate
склонение/спряжение слова
глаголindicative. | ||||
---|---|---|---|---|
present | past | past frequentative | future | |
1p.sg. | tūžinu | tūžinau | tūžindavau | tūžinsiu |
2p.sg. | tūžini | tūžinai | tūžindavai | tūžinsi |
3p.sg. | tūžina | tūžino | tūžindavo | tūžins |
1p.pl. | tūžiname, tūžinam | tūžinome, tūžinom | tūžindavome, tūžindavom | tūžinsim, tūžinsime |
2p.pl. | tūžinate, tūžinat | tūžinot, tūžinote | tūžindavot, tūžindavote | tūžinsit, tūžinsite |
3p.pl. | tūžina | tūžino | tūžindavo | tūžins |
subjunctive. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | tūžinčiau | tūžintumėm, tūžintume, tūžintumėme |
2p. | tūžintumei, tūžintum | tūžintumėte, tūžintumėt |
3p. | tūžintų | tūžintų |
imperative. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | tūžinkim, tūžinkime | |
2p. | tūžinki, tūžink | tūžinkite, tūžinkit |
3p. | tetūžinie, tetūžina | tetūžina, tetūžinie |