|
|
|
|
литовский словарь / išgarsėti | | išgarsė́ti (išgarsė́ja, išgarsė́jo) — прославиться/ прославляться, стать/становиться известным [знаменитым]; išgarsė́ti kãro žỹgiais — прославиться военными подвигами
/en/ become famous;
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išgarsėju | išgarsėjau | išgarsėdavau | išgarsėsiu |
---|
2p.sg. | išgarsėji | išgarsėjai | išgarsėdavai | išgarsėsi |
---|
3p.sg. | išgarsėja | išgarsėjo | išgarsėdavo | išgarsės |
---|
1p.pl. | išgarsėjam, išgarsėjame | išgarsėjom, išgarsėjome | išgarsėdavom, išgarsėdavome | išgarsėsime, išgarsėsim |
---|
2p.pl. | išgarsėjate, išgarsėjat | išgarsėjote, išgarsėjot | išgarsėdavote, išgarsėdavot | išgarsėsit, išgarsėsite |
---|
3p.pl. | išgarsėja | išgarsėjo | išgarsėdavo | išgarsės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išgarsėčiau | išgarsėtumėm, išgarsėtume, išgarsėtumėme |
---|
2p. | išgarsėtumei, išgarsėtum | išgarsėtumėt, išgarsėtumėte |
---|
3p. | išgarsėtų | išgarsėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išgarsėkim, išgarsėkime |
---|
2p. | išgarsėki, išgarsėk | išgarsėkit, išgarsėkite |
---|
3p. | teišgarsėja, teišgarsėjie | teišgarsėjie, teišgarsėja |
---|
|