|
|
|
|
литовский словарь / išsitinkuoti | | išsitinkúoti (išsitinkúoja, išsitinkãvo) оштукатурить/оштукатуривать себе [для себя]
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išsitinkuoju | išsitinkavau | išsitinkuodavau | išsitinkuosiu |
---|
2p.sg. | išsitinkuoji | išsitinkavai | išsitinkuodavai | išsitinkuosi |
---|
3p.sg. | išsitinkuoja | išsitinkavo | išsitinkuodavo | išsitinkuos |
---|
1p.pl. | išsitinkuojame, išsitinkuojam | išsitinkavome, išsitinkavom | išsitinkuodavome | išsitinkuosime |
---|
2p.pl. | išsitinkuojate | išsitinkavot, išsitinkavote | išsitinkuodavote | išsitinkuosite |
---|
3p.pl. | išsitinkuoja | išsitinkavo | išsitinkuodavo | išsitinkuos |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išsitinkuočiau | išsitinkuotumėme, išsitinkuotume |
---|
2p. | išsitinkuotum, išsitinkuotumei | išsitinkuotumėte |
---|
3p. | išsitinkuotų | išsitinkuotų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išsitinkuokime, išsitinkuokim |
---|
2p. | išsitinkuok, išsitinkuoki | išsitinkuokit, išsitinkuokite |
---|
3p. | teišsitinkuojie, teišsitinkuoja | teišsitinkuojie, teišsitinkuoja |
---|
|