|
|
|
|
литовский словарь / suskolinti | | suskõlinti (suskõlina, suskõlino) взять/брать взаймы; занять/занимать
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | suskolinu | suskolinau | suskolindavau | suskolinsiu |
---|
2p.sg. | suskolini | suskolinai | suskolindavai | suskolinsi |
---|
3p.sg. | suskolina | suskolino | suskolindavo | suskolins |
---|
1p.pl. | suskolinam, suskoliname | suskolinome, suskolinom | suskolindavome, suskolindavom | suskolinsim, suskolinsime |
---|
2p.pl. | suskolinate, suskolinat | suskolinote, suskolinot | suskolindavote, suskolindavot | suskolinsite, suskolinsit |
---|
3p.pl. | suskolina | suskolino | suskolindavo | suskolins |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | suskolinčiau | suskolintumėm, suskolintumėme, suskolintume |
---|
2p. | suskolintum, suskolintumei | suskolintumėte, suskolintumėt |
---|
3p. | suskolintų | suskolintų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | suskolinkime, suskolinkim |
---|
2p. | suskolinki, suskolink | suskolinkit, suskolinkite |
---|
3p. | tesuskolinie, tesuskolina | tesuskolinie, tesuskolina |
---|
|