|
|
|
|
литовский словарь / apgurėti | | apgurė́ti (àpgura, apgurė́jo) обкрошиться/обкрашиваться
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | | apgurėjau | apgurėdavau | apgurėsiu |
---|
2p.sg. | | apgurėjai | apgurėdavai | apgurėsi |
---|
3p.sg. | | apgurėjo | apgurėdavo | apgurės |
---|
1p.pl. | | apgurėjome, apgurėjom | apgurėdavom, apgurėdavome | apgurėsim, apgurėsime |
---|
2p.pl. | | apgurėjote, apgurėjot | apgurėdavot, apgurėdavote | apgurėsit, apgurėsite |
---|
3p.pl. | | apgurėjo | apgurėdavo | apgurės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | apgurėčiau | apgurėtume, apgurėtumėm, apgurėtumėme |
---|
2p. | apgurėtumei, apgurėtum | apgurėtumėte, apgurėtumėt |
---|
3p. | apgurėtų | apgurėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | apgurėkim, apgurėkime |
---|
2p. | apgurėk, apgurėki | apgurėkite, apgurėkit |
---|
3p. | | |
---|
|