|
|
|
|
литовский словарь / sodrėti | | sodrė́ti (sodrė́ja, sodrė́jo) spec. обогащаться
/ru/ сгущаться
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | sodrėju | sodrėjau | sodrėdavau | sodrėsiu |
---|
2p.sg. | sodrėji | sodrėjai | sodrėdavai | sodrėsi |
---|
3p.sg. | sodrėja | sodrėjo | sodrėdavo | sodrės |
---|
1p.pl. | sodrėjam, sodrėjame | sodrėjome, sodrėjom | sodrėdavom, sodrėdavome | sodrėsime, sodrėsim |
---|
2p.pl. | sodrėjat, sodrėjate | sodrėjot, sodrėjote | sodrėdavote, sodrėdavot | sodrėsite, sodrėsit |
---|
3p.pl. | sodrėja | sodrėjo | sodrėdavo | sodrės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | sodrėčiau | sodrėtume, sodrėtumėm, sodrėtumėme |
---|
2p. | sodrėtumei, sodrėtum | sodrėtumėte, sodrėtumėt |
---|
3p. | sodrėtų | sodrėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | sodrėkime, sodrėkim |
---|
2p. | sodrėki, sodrėk | sodrėkit, sodrėkite |
---|
3p. | tesodrėja, tesodrėjie | tesodrėjie, tesodrėja |
---|
|