|
|
|
|
литовский словарь / išsirankioti | | išsiránkioti (išsiránkioja, išsiránkiojo) džn. выбирать/выбрать себе
/en/ choose; pick out
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išsirankioju | išsirankiojau | išsirankiodavau | išsirankiosiu |
---|
2p.sg. | išsirankioji | išsirankiojai | išsirankiodavai | išsirankiosi |
---|
3p.sg. | išsirankioja | išsirankiojo | išsirankiodavo | išsirankios |
---|
1p.pl. | išsirankiojam, išsirankiojame | išsirankiojome, išsirankiojom | išsirankiodavome | išsirankiosime |
---|
2p.pl. | išsirankiojate | išsirankiojot, išsirankiojote | išsirankiodavote | išsirankiosite |
---|
3p.pl. | išsirankioja | išsirankiojo | išsirankiodavo | išsirankios |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išsirankiočiau | išsirankiotume, išsirankiotumėme |
---|
2p. | išsirankiotumei, išsirankiotum | išsirankiotumėte |
---|
3p. | išsirankiotų | išsirankiotų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išsirankiokime, išsirankiokim |
---|
2p. | išsirankioki, išsirankiok | išsirankiokite, išsirankiokit |
---|
3p. | teišsirankiojie, teišsirankioja | teišsirankiojie, teišsirankioja |
---|
|