|
|
|
|
литовский словарь / supikliuoti | | supikliúoti (supikliúoja, supikliãvo) мелко смолоть/ смалывать [размолоть/размалывать]
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | supikliuoju | supikliavau | supikliuodavau | supikliuosiu |
---|
2p.sg. | supikliuoji | supikliavai | supikliuodavai | supikliuosi |
---|
3p.sg. | supikliuoja | supikliavo | supikliuodavo | supikliuos |
---|
1p.pl. | supikliuojame, supikliuojam | supikliavom, supikliavome | supikliuodavome, supikliuodavom | supikliuosim, supikliuosime |
---|
2p.pl. | supikliuojate, supikliuojat | supikliavot, supikliavote | supikliuodavot, supikliuodavote | supikliuosit, supikliuosite |
---|
3p.pl. | supikliuoja | supikliavo | supikliuodavo | supikliuos |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | supikliuočiau | supikliuotumėme, supikliuotume, supikliuotumėm |
---|
2p. | supikliuotum, supikliuotumei | supikliuotumėt, supikliuotumėte |
---|
3p. | supikliuotų | supikliuotų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | supikliuokim, supikliuokime |
---|
2p. | supikliuok, supikliuoki | supikliuokite, supikliuokit |
---|
3p. | tesupikliuoja, tesupikliuojie | tesupikliuojie, tesupikliuoja |
---|
|