/ru/
мигать; моргать; мерцать
/en/
1. (apie šviesą) twinkle; 2. (akimis) wink (at), blink (at)
склонение/спряжение слова
глаголindicative. | ||||
---|---|---|---|---|
present | past | past frequentative | future | |
1p.sg. | mirksiu | mirksėjau | mirksėdavau | mirksėsiu |
2p.sg. | mirksi | mirksėjai | mirksėdavai | mirksėsi |
3p.sg. | mirksi | mirksėjo | mirksėdavo | mirksės |
1p.pl. | mirksime, mirksim | mirksėjom, mirksėjome | mirksėdavome, mirksėdavom | mirksėsime, mirksėsim |
2p.pl. | mirksite, mirksit | mirksėjote, mirksėjot | mirksėdavot, mirksėdavote | mirksėsit, mirksėsite |
3p.pl. | mirksi | mirksėjo | mirksėdavo | mirksės |
subjunctive. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | mirksėčiau | mirksėtume, mirksėtumėme, mirksėtumėm |
2p. | mirksėtum, mirksėtumei | mirksėtumėt, mirksėtumėte |
3p. | mirksėtų | mirksėtų |
imperative. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | mirksėkim, mirksėkime | |
2p. | mirksėki, mirksėk | mirksėkit, mirksėkite |
3p. | temirksie, temirksi | temirksi, temirksie |