|
|
|
|
литовский словарь / suvokietinti | | suvókietinti (suvókietina, suvókietino) — онемечить/ онемечивать, германизировать
/en/ Germanize
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | suvokietinu | suvokietinau | suvokietindavau | suvokietinsiu |
---|
2p.sg. | suvokietini | suvokietinai | suvokietindavai | suvokietinsi |
---|
3p.sg. | suvokietina | suvokietino | suvokietindavo | suvokietins |
---|
1p.pl. | suvokietiname, suvokietinam | suvokietinom, suvokietinome | suvokietindavom, suvokietindavome | suvokietinsime, suvokietinsim |
---|
2p.pl. | suvokietinate, suvokietinat | suvokietinote, suvokietinot | suvokietindavote, suvokietindavot | suvokietinsit, suvokietinsite |
---|
3p.pl. | suvokietina | suvokietino | suvokietindavo | suvokietins |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | suvokietinčiau | suvokietintumėm, suvokietintumėme, suvokietintume |
---|
2p. | suvokietintum, suvokietintumei | suvokietintumėte, suvokietintumėt |
---|
3p. | suvokietintų | suvokietintų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | suvokietinkim, suvokietinkime |
---|
2p. | suvokietinki, suvokietink | suvokietinkite, suvokietinkit |
---|
3p. | tesuvokietinie, tesuvokietina | tesuvokietinie, tesuvokietina |
---|
|