|
|
|
|
литовский словарь / išsikalbinėti | | išsikalbinė́ti (išsikalbinė́ja, išsikalbinė́jo) džn. отговариваться
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išsikalbinėju | išsikalbinėjau | išsikalbinėdavau | išsikalbinėsiu |
---|
2p.sg. | išsikalbinėji | išsikalbinėjai | išsikalbinėdavai | išsikalbinėsi |
---|
3p.sg. | išsikalbinėja | išsikalbinėjo | išsikalbinėdavo | išsikalbinės |
---|
1p.pl. | išsikalbinėjam, išsikalbinėjame | išsikalbinėjom, išsikalbinėjome | išsikalbinėdavome | išsikalbinėsime |
---|
2p.pl. | išsikalbinėjate | išsikalbinėjote, išsikalbinėjot | išsikalbinėdavote | išsikalbinėsite |
---|
3p.pl. | išsikalbinėja | išsikalbinėjo | išsikalbinėdavo | išsikalbinės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išsikalbinėčiau | išsikalbinėtume, išsikalbinėtumėme |
---|
2p. | išsikalbinėtum, išsikalbinėtumei | išsikalbinėtumėte |
---|
3p. | išsikalbinėtų | išsikalbinėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išsikalbinėkim, išsikalbinėkime |
---|
2p. | išsikalbinėki, išsikalbinėk | išsikalbinėkit, išsikalbinėkite |
---|
3p. | teišsikalbinėja, teišsikalbinėjie | teišsikalbinėjie, teišsikalbinėja |
---|
|