|
|
|
|
литовский словарь / užsikariauti | | užsikariáuti (užsikariáuja, užsikariãvo) завоевать/завоёвывать себе [для себя]
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | užsikariauju | užsikariavau | užsikariaudavau | užsikariausiu |
---|
2p.sg. | užsikariauji | užsikariavai | užsikariaudavai | užsikariausi |
---|
3p.sg. | užsikariauja | užsikariavo | užsikariaudavo | užsikariaus |
---|
1p.pl. | užsikariaujame, užsikariaujam | užsikariavome, užsikariavom | užsikariaudavome | užsikariausime |
---|
2p.pl. | užsikariaujate | užsikariavote, užsikariavot | užsikariaudavote | užsikariausite |
---|
3p.pl. | užsikariauja | užsikariavo | užsikariaudavo | užsikariaus |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | užsikariaučiau | užsikariautume, užsikariautumėme |
---|
2p. | užsikariautum, užsikariautumei | užsikariautumėte |
---|
3p. | užsikariautų | užsikariautų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | užsikariaukime, užsikariaukim |
---|
2p. | užsikariauki, užsikariauk | užsikariaukit, užsikariaukite |
---|
3p. | teužsikariaujie, teužsikariauja | teužsikariaujie, teužsikariauja |
---|
|