|
|
|
|
литовский словарь / susikloti | | susiklóti (susiklója, susiklójo) сложиться/складываться
/ru/ складываться
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | susikloju | susiklojau | susiklodavau | susiklosiu |
---|
2p.sg. | susikloji | susiklojai | susiklodavai | susiklosi |
---|
3p.sg. | susikloja | susiklojo | susiklodavo | susiklos |
---|
1p.pl. | susiklojame, susiklojam | susiklojome, susiklojom | susiklodavome | susiklosime |
---|
2p.pl. | susiklojate | susiklojot, susiklojote | susiklodavote | susiklosite |
---|
3p.pl. | susikloja | susiklojo | susiklodavo | susiklos |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | susikločiau | susiklotume, susiklotumėme |
---|
2p. | susiklotum, susiklotumei | susiklotumėte |
---|
3p. | susiklotų | susiklotų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | susiklokime, susiklokim |
---|
2p. | susiklok, susikloki | susiklokit, susiklokite |
---|
3p. | tesusiklojie, tesusikloja | tesusiklojie, tesusikloja |
---|
|