/ru/
раскашляться
/en/
have a fit of coughing ; jis įsikosėjo he has got a fit of coughing
склонение/спряжение слова
глаголindicative. | ||||
---|---|---|---|---|
present | past | past frequentative | future | |
1p.sg. | įsikosėju, įsikosiu | įsikosėjau | įsikosėdavau | įsikosėsiu |
2p.sg. | įsikosi, įsikosėji | įsikosėjai | įsikosėdavai | įsikosėsi |
3p.sg. | įsikosi, įsikosėja | įsikosėjo | įsikosėdavo | įsikosės |
1p.pl. | įsikosim, įsikosėjam, įsikosėjame, įsikosime | įsikosėjom, įsikosėjome | įsikosėdavome | įsikosėsime |
2p.pl. | įsikosėjate, įsikosite | įsikosėjote, įsikosėjot | įsikosėdavote | įsikosėsite |
3p.pl. | įsikosi, įsikosėja | įsikosėjo | įsikosėdavo | įsikosės |
subjunctive. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | įsikosėčiau | įsikosėtumėme, įsikosėtume |
2p. | įsikosėtumei, įsikosėtum | įsikosėtumėte |
3p. | įsikosėtų | įsikosėtų |
imperative. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | įsikosėkim, įsikosėkime | |
2p. | įsikosėki, įsikosėk | įsikosėkite, įsikosėkit |
3p. | teįsikosie, teįsikosi, teįsikosėja, teįsikosėjie | teįsikosėja, teįsikosėjie, teįsikosi, teįsikosie |