|
|
|
|
литовский словарь / stovinėti | | stovinė́ti (stovinė́ja, stovinė́jo) džn., stoviniúoti (stoviniúoja, stoviniãvo) džn. — стоять в ожидании, топтаться
/ru/ стоять в ожидании; топтаться
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | stovinėju | stovinėjau | stovinėdavau | stovinėsiu |
---|
2p.sg. | stovinėji | stovinėjai | stovinėdavai | stovinėsi |
---|
3p.sg. | stovinėja | stovinėjo | stovinėdavo | stovinės |
---|
1p.pl. | stovinėjame, stovinėjam | stovinėjom, stovinėjome | stovinėdavome, stovinėdavom | stovinėsim, stovinėsime |
---|
2p.pl. | stovinėjate, stovinėjat | stovinėjote, stovinėjot | stovinėdavot, stovinėdavote | stovinėsit, stovinėsite |
---|
3p.pl. | stovinėja | stovinėjo | stovinėdavo | stovinės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | stovinėčiau | stovinėtumėm, stovinėtume, stovinėtumėme |
---|
2p. | stovinėtumei, stovinėtum | stovinėtumėt, stovinėtumėte |
---|
3p. | stovinėtų | stovinėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | stovinėkime, stovinėkim |
---|
2p. | stovinėk, stovinėki | stovinėkite, stovinėkit |
---|
3p. | testovinėjie, testovinėja | testovinėja, testovinėjie |
---|
|