|
|
|
|
литовский словарь / sukurstyti | | sukùrstyti (sukùrsto, sukùrstė) 1. подстрекнуть/подстрекать; s. barniùs — подстрекнуть к ссоре; 2. prk. разжечь/разжигать; s. aistràs — разжечь страсти
/en/ 1. (ugnį) mend/fix the fire; 2. (sukelti) instigate; (ką daryti) incite, stir up; s. aistras arouse passions; s. karą instigate/kindle a war; s. neapykantą stir up hatred
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | sukurstau | sukursčiau | sukurstydavau | sukurstysiu |
---|
2p.sg. | sukurstai | sukurstei | sukurstydavai | sukurstysi |
---|
3p.sg. | sukursto | sukurstė | sukurstydavo | sukurstys |
---|
1p.pl. | sukurstom, sukurstome | sukurstėme, sukurstėm | sukurstydavom, sukurstydavome | sukurstysim, sukurstysime |
---|
2p.pl. | sukurstote, sukurstot | sukurstėte, sukurstėt | sukurstydavote, sukurstydavot | sukurstysite, sukurstysit |
---|
3p.pl. | sukursto | sukurstė | sukurstydavo | sukurstys |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | sukurstyčiau | sukurstytumėm, sukurstytumėme, sukurstytume |
---|
2p. | sukurstytumei, sukurstytum | sukurstytumėt, sukurstytumėte |
---|
3p. | sukurstytų | sukurstytų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | sukurstykim, sukurstykime |
---|
2p. | sukurstyki, sukurstyk | sukurstykite, sukurstykit |
---|
3p. | tesukursto, tesukurstai | tesukurstai, tesukursto |
---|
|