|
|
|
|
литовский словарь / sugurgėti | | sugurgė́ti (sugùrga, sugurgė́jo) заурчать/урчать, забурчать/бурчать šnek.
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | sugurgėju | sugurgėjau | sugurgėdavau | sugurgėsiu |
---|
2p.sg. | sugurgėji | sugurgėjai | sugurgėdavai | sugurgėsi |
---|
3p.sg. | sugurgėja | sugurgėjo | sugurgėdavo | sugurgės |
---|
1p.pl. | sugurgėjame, sugurgėjam | sugurgėjome, sugurgėjom | sugurgėdavome, sugurgėdavom | sugurgėsime, sugurgėsim |
---|
2p.pl. | sugurgėjat, sugurgėjate | sugurgėjote, sugurgėjot | sugurgėdavot, sugurgėdavote | sugurgėsit, sugurgėsite |
---|
3p.pl. | sugurgėja | sugurgėjo | sugurgėdavo | sugurgės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | sugurgėčiau | sugurgėtume, sugurgėtumėm, sugurgėtumėme |
---|
2p. | sugurgėtumei, sugurgėtum | sugurgėtumėte, sugurgėtumėt |
---|
3p. | sugurgėtų | sugurgėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | sugurgėkim, sugurgėkime |
---|
2p. | sugurgėk, sugurgėki | sugurgėkite, sugurgėkit |
---|
3p. | tesugurgėjie, tesugurgėja | tesugurgėjie, tesugurgėja |
---|
|