/en/
speak ironically (of)
/de/
ironisieren vt
склонение/спряжение слова
глаголindicative. | ||||
---|---|---|---|---|
present | past | past frequentative | future | |
1p.sg. | ironizuoju | ironizavau | ironizuodavau | ironizuosiu |
2p.sg. | ironizuoji | ironizavai | ironizuodavai | ironizuosi |
3p.sg. | ironizuoja | ironizavo | ironizuodavo | ironizuos |
1p.pl. | ironizuojame, ironizuojam | ironizavom, ironizavome | ironizuodavom, ironizuodavome | ironizuosim, ironizuosime |
2p.pl. | ironizuojate, ironizuojat | ironizavote, ironizavot | ironizuodavot, ironizuodavote | ironizuosit, ironizuosite |
3p.pl. | ironizuoja | ironizavo | ironizuodavo | ironizuos |
subjunctive. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | ironizuočiau | ironizuotume, ironizuotumėm, ironizuotumėme |
2p. | ironizuotum, ironizuotumei | ironizuotumėte, ironizuotumėt |
3p. | ironizuotų | ironizuotų |
imperative. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | ironizuokim, ironizuokime | |
2p. | ironizuok, ironizuoki | ironizuokit, ironizuokite |
3p. | teironizuojie, teironizuoja | teironizuoja, teironizuojie |