|
|
|
|
литовский словарь / dilgėti | | dilgė́ti (dìlga, dilgė́jo) 1. (niežėti) зудеть, чесаться; 2. žr. knietėti 1
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | dilgiu | dilgėjau | dilgėdavau | dilgėsiu |
---|
2p.sg. | dilgi | dilgėjai | dilgėdavai | dilgėsi |
---|
3p.sg. | dilgi | dilgėjo | dilgėdavo | dilgės |
---|
1p.pl. | dilgime, dilgim | dilgėjom, dilgėjome | dilgėdavom, dilgėdavome | dilgėsime, dilgėsim |
---|
2p.pl. | dilgite, dilgit | dilgėjot, dilgėjote | dilgėdavot, dilgėdavote | dilgėsit, dilgėsite |
---|
3p.pl. | dilgi | dilgėjo | dilgėdavo | dilgės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | dilgėčiau | dilgėtumėm, dilgėtume, dilgėtumėme |
---|
2p. | dilgėtumei, dilgėtum | dilgėtumėt, dilgėtumėte |
---|
3p. | dilgėtų | dilgėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | dilgėkim, dilgėkime |
---|
2p. | dilgėk, dilgėki | dilgėkite, dilgėkit |
---|
3p. | tedilgie, tedilgi | tedilgie, tedilgi |
---|
|