|
|
|
|
литовский словарь / išdėvėti | | išdėvė́ti (išdė̃vi, išdėvė́jo) 1. проносить/носить; dvejùs metùs išdėvė́jau tą̃ švar̃ką — два года проносил этот пиджак; 2. (dėvint ištampyti) обносить/обнашивать
/en/ 1. (kurį laiką) wear (for some time); jis išdėvėjo tą apsiaustą trejus metus he has been wearing the coat for three years ;2. (dėvint ištampyti) wear (smth) to make it more comfortable
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išdėviu | išdėvėjau | išdėvėdavau | išdėvėsiu |
---|
2p.sg. | išdėvi | išdėvėjai | išdėvėdavai | išdėvėsi |
---|
3p.sg. | išdėvi | išdėvėjo | išdėvėdavo | išdėvės |
---|
1p.pl. | išdėvim, išdėvime | išdėvėjome, išdėvėjom | išdėvėdavome, išdėvėdavom | išdėvėsim, išdėvėsime |
---|
2p.pl. | išdėvit, išdėvite | išdėvėjot, išdėvėjote | išdėvėdavot, išdėvėdavote | išdėvėsite, išdėvėsit |
---|
3p.pl. | išdėvi | išdėvėjo | išdėvėdavo | išdėvės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išdėvėčiau | išdėvėtume, išdėvėtumėme, išdėvėtumėm |
---|
2p. | išdėvėtum, išdėvėtumei | išdėvėtumėt, išdėvėtumėte |
---|
3p. | išdėvėtų | išdėvėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išdėvėkime, išdėvėkim |
---|
2p. | išdėvėki, išdėvėk | išdėvėkit, išdėvėkite |
---|
3p. | teišdėvie, teišdėvi | teišdėvie, teišdėvi |
---|
|