|
|
|
|
литовский словарь / nulaibėti | | nulaibė́ti (nulaibė́ja, nulaibė́jo) истончиться/истончаться
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | nulaibėju | nulaibėjau | nulaibėdavau | nulaibėsiu |
---|
2p.sg. | nulaibėji | nulaibėjai | nulaibėdavai | nulaibėsi |
---|
3p.sg. | nulaibėja | nulaibėjo | nulaibėdavo | nulaibės |
---|
1p.pl. | nulaibėjam, nulaibėjame | nulaibėjom, nulaibėjome | nulaibėdavom, nulaibėdavome | nulaibėsime, nulaibėsim |
---|
2p.pl. | nulaibėjat, nulaibėjate | nulaibėjote, nulaibėjot | nulaibėdavot, nulaibėdavote | nulaibėsit, nulaibėsite |
---|
3p.pl. | nulaibėja | nulaibėjo | nulaibėdavo | nulaibės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | nulaibėčiau | nulaibėtume, nulaibėtumėme, nulaibėtumėm |
---|
2p. | nulaibėtum, nulaibėtumei | nulaibėtumėte, nulaibėtumėt |
---|
3p. | nulaibėtų | nulaibėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | nulaibėkim, nulaibėkime |
---|
2p. | nulaibėk, nulaibėki | nulaibėkit, nulaibėkite |
---|
3p. | tenulaibėjie, tenulaibėja | tenulaibėja, tenulaibėjie |
---|
|