|
|
|
|
литовский словарь / sugulėti | | sugulė́ti (sùguli, sugulė́jo) измять/мять [смять/ сминать] лёжа
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | suguliu | sugulėjau | sugulėdavau | sugulėsiu |
---|
2p.sg. | suguli | sugulėjai | sugulėdavai | sugulėsi |
---|
3p.sg. | suguli | sugulėjo | sugulėdavo | sugulės |
---|
1p.pl. | sugulim, sugulime | sugulėjome, sugulėjom | sugulėdavom, sugulėdavome | sugulėsim, sugulėsime |
---|
2p.pl. | sugulite, sugulit | sugulėjot, sugulėjote | sugulėdavote, sugulėdavot | sugulėsite, sugulėsit |
---|
3p.pl. | suguli | sugulėjo | sugulėdavo | sugulės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | sugulėčiau | sugulėtumėme, sugulėtumėm, sugulėtume |
---|
2p. | sugulėtum, sugulėtumei | sugulėtumėt, sugulėtumėte |
---|
3p. | sugulėtų | sugulėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | sugulėkime, sugulėkim |
---|
2p. | sugulėk, sugulėki | sugulėkite, sugulėkit |
---|
3p. | tesuguli, tesugulie | tesugulie, tesuguli |
---|
|