|
|
|
|
литовский словарь / išsivartalioti | | išsivartalióti (išsivartaliója, išsivartaliójo) поразвалиться/поразваливаться
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išsivartalioju | išsivartaliojau | išsivartaliodavau | išsivartaliosiu |
---|
2p.sg. | išsivartalioji | išsivartaliojai | išsivartaliodavai | išsivartaliosi |
---|
3p.sg. | išsivartalioja | išsivartaliojo | išsivartaliodavo | išsivartalios |
---|
1p.pl. | išsivartaliojame, išsivartaliojam | išsivartaliojom, išsivartaliojome | išsivartaliodavome | išsivartaliosime |
---|
2p.pl. | išsivartaliojate | išsivartaliojote, išsivartaliojot | išsivartaliodavote | išsivartaliosite |
---|
3p.pl. | išsivartalioja | išsivartaliojo | išsivartaliodavo | išsivartalios |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išsivartaliočiau | išsivartaliotumėme, išsivartaliotume |
---|
2p. | išsivartaliotumei, išsivartaliotum | išsivartaliotumėte |
---|
3p. | išsivartaliotų | išsivartaliotų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išsivartaliokime, išsivartaliokim |
---|
2p. | išsivartalioki, išsivartaliok | išsivartaliokite, išsivartaliokit |
---|
3p. | teišsivartaliojie, teišsivartalioja | teišsivartalioja, teišsivartaliojie |
---|
|