|
|
|
|
литовский словарь / nuskambėti | | nuskambė́ti (nùskamba, nuskambė́jo) прозвучать [отзвучать/звучать; прозвенеть/звенеть; огласиться/оглашаться; miškè nuskambė́jo juõkas — лес огласился смехом; nuskambė́jo paskutìnis skambùtis — прозвучал последний звонок
/en/ ring (out), sound; nuskambėjo šūvis a shot rang out; šlovė apie jo žygius nuskambėjo po visą šalį his deeds rang through the country
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | nuskambu | nuskambėjau | nuskambėdavau | nuskambėsiu |
---|
2p.sg. | nuskambi | nuskambėjai | nuskambėdavai | nuskambėsi |
---|
3p.sg. | nuskamba | nuskambėjo | nuskambėdavo | nuskambės |
---|
1p.pl. | nuskambam, nuskambame | nuskambėjome, nuskambėjom | nuskambėdavom, nuskambėdavome | nuskambėsime, nuskambėsim |
---|
2p.pl. | nuskambate, nuskambat | nuskambėjote, nuskambėjot | nuskambėdavote, nuskambėdavot | nuskambėsit, nuskambėsite |
---|
3p.pl. | nuskamba | nuskambėjo | nuskambėdavo | nuskambės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | nuskambėčiau | nuskambėtume, nuskambėtumėm, nuskambėtumėme |
---|
2p. | nuskambėtum, nuskambėtumei | nuskambėtumėt, nuskambėtumėte |
---|
3p. | nuskambėtų | nuskambėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | nuskambėkim, nuskambėkime |
---|
2p. | nuskambėki, nuskambėk | nuskambėkite, nuskambėkit |
---|
3p. | tenuskambie, tenuskamba | tenuskamba, tenuskambie |
---|
|