|
|
|
|
литовский словарь / suvartyti | | suvartýti (suvar̃to, suvar̃tė) džn. сваливать/ свалить; выворачивать/выворотить
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | suvartau | suvarčiau | suvartydavau | suvartysiu |
---|
2p.sg. | suvartai | suvartei | suvartydavai | suvartysi |
---|
3p.sg. | suvarto | suvartė | suvartydavo | suvartys |
---|
1p.pl. | suvartome, suvartom | suvartėm, suvartėme | suvartydavom, suvartydavome | suvartysime, suvartysim |
---|
2p.pl. | suvartote, suvartot | suvartėte, suvartėt | suvartydavot, suvartydavote | suvartysit, suvartysite |
---|
3p.pl. | suvarto | suvartė | suvartydavo | suvartys |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | suvartyčiau | suvartytume, suvartytumėme, suvartytumėm |
---|
2p. | suvartytumei, suvartytum | suvartytumėt, suvartytumėte |
---|
3p. | suvartytų | suvartytų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | suvartykim, suvartykime |
---|
2p. | suvartyki, suvartyk | suvartykit, suvartykite |
---|
3p. | tesuvartai, tesuvarto | tesuvartai, tesuvarto |
---|
|