|
|
|
|
литовский словарь / tupinėti | | tupinė́ti (tupinė́ja, tupinė́jo) džn. 1. приседать; 2. prk. (aplink ką) лебезить šnek., юлить šnek., егозить šnek. (перед кем); угодничать šnek.; угождать šnek. (кому)
/en/ žr. tūpčioti
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | tupinėju | tupinėjau | tupinėdavau | tupinėsiu |
---|
2p.sg. | tupinėji | tupinėjai | tupinėdavai | tupinėsi |
---|
3p.sg. | tupinėja | tupinėjo | tupinėdavo | tupinės |
---|
1p.pl. | tupinėjame, tupinėjam | tupinėjome, tupinėjom | tupinėdavom, tupinėdavome | tupinėsim, tupinėsime |
---|
2p.pl. | tupinėjat, tupinėjate | tupinėjot, tupinėjote | tupinėdavot, tupinėdavote | tupinėsite, tupinėsit |
---|
3p.pl. | tupinėja | tupinėjo | tupinėdavo | tupinės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | tupinėčiau | tupinėtumėme, tupinėtumėm, tupinėtume |
---|
2p. | tupinėtum, tupinėtumei | tupinėtumėte, tupinėtumėt |
---|
3p. | tupinėtų | tupinėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | tupinėkime, tupinėkim |
---|
2p. | tupinėk, tupinėki | tupinėkit, tupinėkite |
---|
3p. | tetupinėja, tetupinėjie | tetupinėjie, tetupinėja |
---|
|