|
|
|
|
литовский словарь / daiktėti | | daiktė́ti (daiktė́ja, daiktė́jo) овеществляться
/en/ grow/become material; materialize
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | daiktėju | daiktėjau | daiktėdavau | daiktėsiu |
---|
2p.sg. | daiktėji | daiktėjai | daiktėdavai | daiktėsi |
---|
3p.sg. | daiktėja | daiktėjo | daiktėdavo | daiktės |
---|
1p.pl. | daiktėjam, daiktėjame | daiktėjome, daiktėjom | daiktėdavom, daiktėdavome | daiktėsime, daiktėsim |
---|
2p.pl. | daiktėjate, daiktėjat | daiktėjote, daiktėjot | daiktėdavote, daiktėdavot | daiktėsit, daiktėsite |
---|
3p.pl. | daiktėja | daiktėjo | daiktėdavo | daiktės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | daiktėčiau | daiktėtume, daiktėtumėm, daiktėtumėme |
---|
2p. | daiktėtumei, daiktėtum | daiktėtumėte, daiktėtumėt |
---|
3p. | daiktėtų | daiktėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | daiktėkim, daiktėkime |
---|
2p. | daiktėki, daiktėk | daiktėkite, daiktėkit |
---|
3p. | tedaiktėja, tedaiktėjie | tedaiktėja, tedaiktėjie |
---|
|