|
|
|
|
литовский словарь / sukilnėti | | sukilnė́ti (sukilnė́ja, sukilnė́jo) — облагородиться/облагораживаться
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | sukilnėju | sukilnėjau | sukilnėdavau | sukilnėsiu |
---|
2p.sg. | sukilnėji | sukilnėjai | sukilnėdavai | sukilnėsi |
---|
3p.sg. | sukilnėja | sukilnėjo | sukilnėdavo | sukilnės |
---|
1p.pl. | sukilnėjam, sukilnėjame | sukilnėjom, sukilnėjome | sukilnėdavom, sukilnėdavome | sukilnėsim, sukilnėsime |
---|
2p.pl. | sukilnėjate, sukilnėjat | sukilnėjote, sukilnėjot | sukilnėdavote, sukilnėdavot | sukilnėsit, sukilnėsite |
---|
3p.pl. | sukilnėja | sukilnėjo | sukilnėdavo | sukilnės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | sukilnėčiau | sukilnėtumėme, sukilnėtumėm, sukilnėtume |
---|
2p. | sukilnėtum, sukilnėtumei | sukilnėtumėte, sukilnėtumėt |
---|
3p. | sukilnėtų | sukilnėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | sukilnėkim, sukilnėkime |
---|
2p. | sukilnėki, sukilnėk | sukilnėkite, sukilnėkit |
---|
3p. | tesukilnėjie, tesukilnėja | tesukilnėja, tesukilnėjie |
---|
|