|
|
|
|
литовский словарь / susilituoti | | susilitúoti (susilitúoja, susilitãvo) спаяться/спаиваться
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | susilituoju | susilitavau | susilituodavau | susilituosiu |
---|
2p.sg. | susilituoji | susilitavai | susilituodavai | susilituosi |
---|
3p.sg. | susilituoja | susilitavo | susilituodavo | susilituos |
---|
1p.pl. | susilituojam, susilituojame | susilitavom, susilitavome | susilituodavome | susilituosime |
---|
2p.pl. | susilituojate | susilitavot, susilitavote | susilituodavote | susilituosite |
---|
3p.pl. | susilituoja | susilitavo | susilituodavo | susilituos |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | susilituočiau | susilituotumėme, susilituotume |
---|
2p. | susilituotum, susilituotumei | susilituotumėte |
---|
3p. | susilituotų | susilituotų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | susilituokime, susilituokim |
---|
2p. | susilituoki, susilituok | susilituokit, susilituokite |
---|
3p. | tesusilituojie, tesusilituoja | tesusilituojie, tesusilituoja |
---|
|