/ru/
нарушать; расстраивать
/en/
1. (ramybę, tylą) break , disturb; violate; (darbą) derange ; 2. (virškinimą) upset
склонение/спряжение слова
глаголindicative. | ||||
---|---|---|---|---|
present | past | past frequentative | future | |
1p.sg. | sutrikdau | sutrikdžiau | sutrikdydavau | sutrikdysiu |
2p.sg. | sutrikdai | sutrikdei | sutrikdydavai | sutrikdysi |
3p.sg. | sutrikdo | sutrikdė | sutrikdydavo | sutrikdys |
1p.pl. | sutrikdom, sutrikdome | sutrikdėm, sutrikdėme | sutrikdydavome, sutrikdydavom | sutrikdysim, sutrikdysime |
2p.pl. | sutrikdot, sutrikdote | sutrikdėte, sutrikdėt | sutrikdydavot, sutrikdydavote | sutrikdysite, sutrikdysit |
3p.pl. | sutrikdo | sutrikdė | sutrikdydavo | sutrikdys |
subjunctive. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | sutrikdyčiau | sutrikdytumėme, sutrikdytume, sutrikdytumėm |
2p. | sutrikdytumei, sutrikdytum | sutrikdytumėt, sutrikdytumėte |
3p. | sutrikdytų | sutrikdytų |
imperative. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | sutrikdykime, sutrikdykim | |
2p. | sutrikdyki, sutrikdyk | sutrikdykit, sutrikdykite |
3p. | tesutrikdo, tesutrikdai | tesutrikdai, tesutrikdo |