|
|
|
|
литовский словарь / prisimaišyti | | prisimaišýti (prisimaĩšo, prisimaĩšė) примешать/примешивать себе
/ru/ примешивать (себе)
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | prisimaišau | prisimaišiau | prisimaišydavau | prisimaišysiu |
---|
2p.sg. | prisimaišai | prisimaišei | prisimaišydavai | prisimaišysi |
---|
3p.sg. | prisimaišo | prisimaišė | prisimaišydavo | prisimaišys |
---|
1p.pl. | prisimaišom, prisimaišome | prisimaišėme, prisimaišėm | prisimaišydavome | prisimaišysime |
---|
2p.pl. | prisimaišote | prisimaišėt, prisimaišėte | prisimaišydavote | prisimaišysite |
---|
3p.pl. | prisimaišo | prisimaišė | prisimaišydavo | prisimaišys |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | prisimaišyčiau | prisimaišytumėme, prisimaišytume |
---|
2p. | prisimaišytum, prisimaišytumei | prisimaišytumėte |
---|
3p. | prisimaišytų | prisimaišytų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | prisimaišykime, prisimaišykim |
---|
2p. | prisimaišyk, prisimaišyki | prisimaišykite, prisimaišykit |
---|
3p. | teprisimaišo, teprisimaišai | teprisimaišai, teprisimaišo |
---|
|