|
|
|
|
литовский словарь / subaigti | | subaĩgti (subaĩgia, sùbaigė) окончить/оканчивать, закончить/заканчивать
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | subaigiu | subaigiau | subaigdavau | subaigsiu |
---|
2p.sg. | subaigi | subaigei | subaigdavai | subaigsi |
---|
3p.sg. | subaigia | subaigė | subaigdavo | subaigs |
---|
1p.pl. | subaigiam, subaigiame | subaigėm, subaigėme | subaigdavome, subaigdavom | subaigsim, subaigsime |
---|
2p.pl. | subaigiate, subaigiat | subaigėte, subaigėt | subaigdavote, subaigdavot | subaigsite, subaigsit |
---|
3p.pl. | subaigia | subaigė | subaigdavo | subaigs |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | subaigčiau | subaigtumėme, subaigtumėm, subaigtume |
---|
2p. | subaigtum, subaigtumei | subaigtumėt, subaigtumėte |
---|
3p. | subaigtų | subaigtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | subaikim, subaikime |
---|
2p. | subaiki, subaik | subaikite, subaikit |
---|
3p. | tesubaigia, tesubaigie | tesubaigie, tesubaigia |
---|
|